Vaikai baisesni už teroristus. Jie nuolat rėkia, kad yra priklausomi nuo tėvų, tačiau iš tikrųjų yra visiškai atvirkščiai — tai tėvai yra vaikų įkaitai. Meilė, prisirišimas, stiprus nuosavybės jausmas — komplektas, kuris labai slegia tėvus, alina juos ir varžo. Vaikai tėvus pradeda mylėti, arba supranta, kad tai yra šis tas daugiau nei ėdalas ir lova, vėlai, tik persiritę per savojo gyvenimo vidurį, dažniausiai, kai patys tampa tėvais. Vaikas yra uždelsto veikimo bomba — jam gali bet kas ir bet kada atsitikti, ir joks tėvas negali savo vaiko nuo to apsaugoti. Vaikas gali susirgti, gali tapti melagiu, šunsnukiu, vagimi, žudiku, politiku, — ir tėvas visa tai turi pakelti, išverti ir netgi — nesiliauti mylėti. Nes jis nebegali liautis. Jis jau yra įnikęs į savo vaiką kaip į narkotikus.

Author: Sigitas Parulskis