Ji išėjo nieko nepaaiškinusi. Todėl negalima atleisti savižudžiams. Jie išeina nepalikę jokios žinutės, jokio sumauto raštelio, išeina visiems laikams, o mums tenka tik graužtis, kad mes dėl to kalti. Net jeigu paliktų šimtus raštelių, tai nieko nekeistų. Visokie valkatos mums rašo raštelius, bet mes žinom, kad tai ne tie rašteliai, kurių mums reikia, kurie mus paguostų. Slapta viliamės, bet negalim savęs apgauti. Žinom, kad tai visiška kvailystė, vis tiek graužiamės. Kadangi niekad nesužinosim tiesos. Visi pasiaiškinimai, visi pasiteisinimai bus tiktai mūsų pačių noras kaip nors nusimesti atsakomybės naštą.
Sigitas ParulskisNiekad nemėgau tų saldžiai susišukavusių balalaikininkų iš Liverpulio.
Sigitas ParulskisDaugelis dalykų, kurie kvailai skamba viešai ištarti, vienatvėje, kai liekame patys su savimi, jau neatrodo tokie beviltiški.
Sigitas ParulskisLikimas nepripažįsta humanizmo principų, ir į visas Ženevos konvencijas jam nusispjaut.
Sigitas ParulskisKai klausaisi konstruktyviai kalbančių žmonių, visuomet jautiesi protingesnis. Kartais atrodo, kad lygiai taip pat mąstai ir lygiai taip pat gerai galėtum pasakyti, nes vos išgirdęs kokią mintį, tuojau pat gali pripažinti, kad galvoji identiškai. Ir visą laiką tai žinojai, tik niekad nešaudavo į galvą pasakyti.
Sigitas ParulskisNieko nėra blogiau kaip komplikuota moteris. Kiekviename žingsnyje statanti gynybines kliūtis, paskui pati atsitrenkia į savo paspęstas pinkles ir kuria dramą, kurią pavadina nešvankiu „santykių aiškinimusi“.
Sigitas ParulskisKai pamėgini kam nors perpasakoti, ką girdėjai, nė velnio neišeina. Arba išeina komiškai, miglotai, be to svaraus aiškumo ir tikslumo. Štai kodėl visuomenė ir skirstoma į nugalėtojus ir lūzerius. Budelius ir aukas. Vergvaldžius ir vergus. Vergvaldžiams priklauso bankai, fabrikai, futbolo komandos ir kekšynai, o vergams — svajonė laimėti milijoną loterijoje.
Sigitas ParulskisKai patenki į situaciją, kurioje nuo tavo sprendimų kas nors priklauso, būni absoliutus besmegenis. Ir atvirkščiai, kai nieko negali pakeisti, būtinai samprotauji kaip Aristotelis.
Sigitas ParulskisTik kalbėdamas su aklu žmogumi supranti, kiek daug mūsų kalboje posakių apie regėjimą.
Sigitas ParulskisVaikai baisesni už teroristus. Jie nuolat rėkia, kad yra priklausomi nuo tėvų, tačiau iš tikrųjų yra visiškai atvirkščiai — tai tėvai yra vaikų įkaitai. Meilė, prisirišimas, stiprus nuosavybės jausmas — komplektas, kuris labai slegia tėvus, alina juos ir varžo. Vaikai tėvus pradeda mylėti, arba supranta, kad tai yra šis tas daugiau nei ėdalas ir lova, vėlai, tik persiritę per savojo gyvenimo vidurį, dažniausiai, kai patys tampa tėvais. Vaikas yra uždelsto veikimo bomba — jam gali bet kas ir bet kada atsitikti, ir joks tėvas negali savo vaiko nuo to apsaugoti. Vaikas gali susirgti, gali tapti melagiu, šunsnukiu, vagimi, žudiku, politiku, — ir tėvas visa tai turi pakelti, išverti ir netgi — nesiliauti mylėti. Nes jis nebegali liautis. Jis jau yra įnikęs į savo vaiką kaip į narkotikus.
Sigitas Parulskis« prima precedente
Pagina 10 di 15.
prossimo ultimo »
Data privacy
Imprint
Contact
Diese Website verwendet Cookies, um Ihnen die bestmögliche Funktionalität bieten zu können.